Tikrai, jei jie mūsų paklaus, kas yra seniausias ispanų kalbos tekstas istorijoje Mes nežinotume, ką atsakyti, bet išdrįstume patvirtinti, kad jis saugomas kažkur Nacionalinėje bibliotekoje ar bet kuriame Ispanijos muziejuje, tačiau beveik visų netikėjimui, seniausias ispanų kalbos tekstas šiais laikais rastas Škotijoje asmens rankose.
Šis tekstas, kuriame yra 32 graviūros ir 44 folijonai, turi teisę „Septynių Romos išmintingų žmonių istorija“ ir tai rado profesorė María Jesús Lacarra, kasdien dirbanti Saragozos universiteto Laiškų fakultete, švelniai tariant, kurioziškai.
Ir tai, kad šis mokytojas susidūrė su šiuo inkunabulu peržiūrėdamas darbus, kurie buvo anglų skaitmeninėje inkunabulų duomenų bazėje. Darbo byloje buvo nurodyta, kad norint gauti daugiau informacijos apie kūrinį, teks eiti į Edinburgo biblioteką. Ši Aragono mokytoja, žinoma, nėjo į biblioteką, tačiau ji susisiekė su jais, kurie padėjo jai susisiekti su savininku, kuris galiausiai po sunkių derybų nusprendė išsiųsti jai nuskenuotą darbo kopiją. analizė.
Šis kūrinys yra labai populiarus visame pasaulyje ir buvo išverstas į praktiškai visas esamas kalbas. Iš pradžių manoma, kad XIX amžiuje jis galėjo priklausyti Ispanijos karališkiesiems rūmams, kurie buvo perimti po to, kai buvo išspausdinti Saragosoje.. Vėliau kūrinys pateko į anglų tapytojo Charleso Fairfaxo Murray'o, puikaus knygų ir tapybos gerbėjo, rankas, kuris matė, kad jo mirties prestižinė kolekcija buvo aukcione. Tame aukcione šį inkunabuliatą beveik neabejotinai gavo dabartinis jo savininkas.
Tai neabejotinai yra labai įdomus ir neįkainojamas radinys, kurio, deja, šiuo metu negalima išsaugoti ir eksponuoti Ispanijoje ar bet kurioje šalyje, kur ispanų kalba yra oficiali kalba, ir jis tęsis Škotijoje, kur nėra jo savininkas. Jis žinojo, kad turėjo jis turėjo seniausią istorijoje ispanų kalbos tekstą.
Puikus atradimas, tikimės, kad netrukus galėsime su juo susitikti.
Sveikiname !!!
Man įdomu žinoti, ką sako tekstas ...
Ar turite omenyje XIX a. Pr. ?
Na, šis prastai parašytas straipsnis nepalieka abejonių:
Ar tapytojas prisikėlė, norėdamas pamatyti aukcioną?
Kokia dokumento data? Žinoma, tai iš s. XIX nėra labai senas ...
Ar ji senesnė už XID / XIII amžiaus Cid romaną?
"Vėliau kūrinys pateko į anglų tapytojo Charleso Fairfaxo Murray'o, puikaus knygų, taip pat tapybos gerbėjo, rankas, kuris matė, kad jo mirtingoji jo kolekcija buvo aukcione. Laimingas anglų tapytojas, kuris po savo mirties matė savo kolekciją aukcione. Jis turėjo parduoti savo sielą velniui, kad galėtų pamatyti aukcioną. Koks apgailėtinas straipsnis, kaip blogai viskas išsakyta. Autorius turėtų raudonuoti.
Išvydęs, kaip jis parašytas, ir jame nurodytus nenuoseklumus, abejojama naujienų tiesa.
Teisingai, aš taip pat manau, kad nebereikėtų jai skirti kreditų.
Tai ne tik blogai parašyta, bet ir nėra griežta. Inkunabulas yra atspausdinta knyga, tai reiškia antspaudą spausdinimo būdu, paprastai vadinamu spausdinimu. Seniausios žinomos spausdintos knygos yra XV a., Todėl pagal tai, ką mums sako tekstas, turėtume manyti, kad šis inkunabulas ispanų kalba gali siekti daugiausia tą šimtmetį, XV a. Bet ne, tada tai nebūtų pats seniausias tekstas kastiliečių kalba, todėl vėlgi turime pataisyti straipsnį ir ten, kur jis numato inkunabulą, kad manytume, jog tai reiškia „apšviesta“ ar „miniatiūrinė“, kurios yra knygos, esančios pergamente, o ne ant popieriaus kaip „Printed“, jie dažniausiai buvo gaminami rankomis, rašant vienuoliams ir kopijavimo specialistams. Jei straipsnio pateiktas vaizdas yra susijęs su minėtu tekstu, tai yra rankomis apšviestos knygos apie ožkos odą vaizdas, žinomas kaip pergamentas. Tokiu atveju galėtume daryti prielaidą, kad tie, kurie yra Valpuesta vienuolyne, 90 kilometrų nuo Burgoso sostinės, yra anksčiau. Ten buvo rasti seniausi dokumentai (nuo IX a.), Kuriuose yra terminai ispanų kalba, sakiniuose, kuriuose nyksta lotynų kalba ir vertinama loginė naujos kalbos tvarka.
Šie raštai buvo žinomi kaip „Valpuesta“ sąsaja, o klasikinis istorikas ir kalbos nuoroda Ramón Menéndez Pidal jau minėjo juos savo tyrime „Ispanijos kilmė“.
Nenuostabu, kad galbūt po tiek nesuderinamumo dailininkas ir kolekcininkas Charlesas Fairfaxas Murray'as pakyla iš kapo, kad vėl būtų tvarkingas.
Be to, jis sako, kad „jis matė, kaip jo kolekcija buvo aukcione po jo mirties ...“ Kaip tu?
Nuotrauka yra iš knygos, parašytos kažkuo, kas atrodo prancūziškai ...
Viduramžių tekstas, iliustruotas „graviūromis“? Pažiūrėkime, ar mes šiek tiek mokysimės!